Gražus yra vėjas,

Kuris pakyla iš niekur, o įsuka malūnus.

Gražūs pienės pūkai,

Kurie trapūs ir tokie pažeidžiami tarp pirštų,

O ištrūkę pakyla aukščiau, nei mes pajėgiame matyti.

Kaip ir mes, kurie jau užaugome...

Šiandien 64 Skaistgirio gimnazijos abiturientų laidai skambėjo paskutinis skambutis. Skambutis skambėjo ir kvietė į mokyklą paskutinei pamokai. Dvyliktokai sodina savo šermukšnį. Paskutinė pamoka prasidėjo kelione geltonuoju autobusiuku vaikystės ir mokyklinių metų prisiminimais. Smagu buvo prisiminti vaikystės dienas darželyje, paklajoti prisiminimuose su pirmąja mokytoja Gražina Valuodziene, atlikti įvairiausias užduotis, kurias rado susprogdinę balionus. Laiveliai su užrašytomis dvyliktokų svajonėmis ir norais plauks ...ir svajonės pildysis. Susirinkę į klasę dvyliktokai toliau keliavo prisiminimų takais. Ištirpo dvyliktokų laikas, išbyrėjo kaip smėlio laikrodžio smiltelės.

Jau baigias paskutinė pamoka,

Kurios tema – „Išsiskyrimas“.

Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma,

Čia telpa išsakytų žodžių palikimas.

Jau baigias paskutinė pamoka,

Kuri sekundė po sekundės sirpsta laiko kekėj.

Pasigirsta skambučio garsas. Laikas. Pirmokai linki dvyliktokams gero kelio ir veda į šventę Skaistgirio kultūros namuose, kur jų laukia vienuoliktokų ir auklėtojos Jurgitos Baranauskienės paruoštas šventinis koncertas. Skaistgirio gimnazijos direktorė Edita Aukselienė linkėjo abiturientams turėti svajonę, ja tikėti, laukti ir žinoti, kad ji išsipildys. Pirmoji mokytoja Gražina Valuodzienė linkėjo ieškoti savo kelio, nepabijoti pavojų, tvirtai keliauti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Klasės auklėtoja Violeta Rudienė savo auklėtiniams linkėjo, tegul jaunystė džiaugsmingai skina Gyvenimo kalvos gėles, o negailestingas laikas pats paduos Patirties lazdą, pasirūpins, kad kelią pastotų žinių akmenys ir atves prie didžiulio Išminties ežero. Auklėtoja linkėjo dvyliktokams prisiminti "Kas svarbiausia, nematoma akimis, matyti galima tik širdimi..."

Skambėjo dainos, gražiai sukosi šokėjų poros. Atėjo laikas žodį tarti patiems dvyliktokams.

Dvylika metų – tam, kad pajustumėm sėkmės malonumą,

Pergalės džiaugsmą ir laikinumą.

Dvylika metų - tam, kad suprastumėm,

Kur lekia svajonės, pildos sapnai. O juk taip skubėjom, pašėlusiai skubėjom užaugti ...

Ir štai atėjo metas, jaunystei išplukdyt laivus.

Dvyliktokai dėkojo brangiesiems, rūpestingiesiems, nepakartojamiems mamoms ir tėčiams, „Ačiū“ sakė mokyklos administracijai, kiekvienam jiems dėsčiusiam mokytojui, už tas 45 pamokos minutes, kai mokoma, ne tik taisyklių, tiesų, ar dėsnių, kai perduodamas savo požiūris, dvasinė šiluma, noras kurti, ieškoti, rasti. Dvyliktokai dėkojo už palaikymą, pagalbą, atidumą, šypsenas, gerą, išmintingą, prasmingą žodį.

64 laidos abiturientai, palikdami šią mokslo šventovę, tęsdami tradicijas, paliko simbolinį raktą ir testamentą III g klasės mokiniams su linksmais palinkėjimais. Patys dvyliktokai sau sakė: „Pakilsim, klupsim. Ir vėl kilsim Ir nei pasakos. Nei svajonės, nebus tokios tikros kaip MES ir Jūs. Akimirka sustojo... Štai tokia buvo mūsų kelionė, trukusi dvylika metų... Kelionė be bilieto atgal.“

         Dabar dvyliktokų laukia pats svarbiausias iššūkis - egzaminai. Palinkėkim jiems visiems sėkmės.

Dvyliktokų auklėtoja Violeta Rudienė