Pirmokai skaitė lietuvių liaudies pasaką „Pupa“. Pasaka daugumai buvo žinoma, todėl nuspręsta vieningai, pupas sėsime patys, o kad būtų linksmiau ir įdomiau, lenktyniausime. Pupas nešėsi visi iš namų. Kas kokias turėjo ir norėjo auginti. Sąlyga viena, kieno pupa užaugs pirmoji iki 5 centimetrų. Buvo labai linksma sėti, o paskui ir prižiūrėti pupas. Kad laikas neprailgtų, kol pupos dygo, dainavome dainą „Žalią pupą sodinau“, mokėmės pirštukų mankštelę „Pupa“. Pradėjo dygti pupos ir nepajutome, kaip Skaivos pupa tapo nugalėtoja. Labai greitai augo ir kitos pupos. Kas rytą mielai vaikai lankydavosi „darže“, aptarnavo pokyčius. Kad nereikėtų kirsti mokyklos lubų pupos iškeliavo į namus.