Praėjusią vasarą Lietuva išlydėjo jau septynioliktąją Misija Sibiras ekspediciją. Antanas Urbonas - šios ekspedicijos dalyvis ir lapkričio 6 d. lankėsi Skaistgirio gimnazijoje bei gimnazistams pristatė projektą. A. Urbonas pasakojo, kad šie metai projektui buvo išskirtiniai – paaiškėjus, kad Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako išduoti vizas vykti į Krasnojarską, ekspedicijos planas buvo perdėliotas vos per kelias savaites. Į Kazachstano Respubliką vykusios 2 ekspedicijos grupės (iš viso 24 žmonės) sugebėjo įrodyti, jog Lietuvos istorijos dalis slypi ne vien Sibire, bet ir kitose šalyse. Ekspedicija truko 11 dienų, per kurias komanda lankėsi lietuvių kalinimo vietose: Karagandos, Balchašo ir Džezkazgano apylinkėse. Visos šios apylinkės telpa į vieną sąvoką – Karlagas, kuriame kalėjo tūkstančiai lietuvių politinių kalinių. Ištyrinėta 16 bendrų miestų kapinių, kuriose skaitydami antkapių užrašus ieškojo lietuviškų pavardžių ir užrašų.

Lietuviškų paminklų būklė kapinėse buvo labai prasta, tad teko daug darbuotis perdažant tvoreles, atstatinėjant antkapius, išplėšiant kapus iš krūmų ir žolių. Pasak A. Urbono, darbai Kazachstane buvo  išties nemenkas iššūkis – Sibiro taigą pakeitė stepės, todėl keitėsi ir kuprinių turinys. Komandos laukė karštis siekiantis daugiau nei 40 laipsnių, o stepėse buvo galima sutikti ir skorpionų, vorų bei gyvačių. Ekspedicijos dalyviams pavyko surasti, inventorizuoti ir sutvarkyti beveik 200 lietuviškų kapų. „Misija Sibiras‘18” dalyviai sutvarkė jau esamus arba pastatė naujus memorialus šiose vietose: Kengyro, Rytinio Konrado, Rūdniko, Mamočkino (Mamyčių) kapinėse. Memorialai rasti buvusių lagerių teritorijose, kur lietuviai ir kitų tautų atstovai buvo laidojami masinėse kapavietėse, todėl atskirų kapų memorialuose nėra. Šią vasarą Kazachstane iškilo 6 nauji lietuviški kryžiai, vieną iš jų pagamino ir perdavė ekspedicijai Karagandos lietuvių bendruomenė. Ekspedicijos dalyviams darbų buvo daug, todėl kryžius teko gaminti ir visiškoje tamsoje naktį, miegant vos kelias valandas. Saranėje, šalia dviejų partizanų kapų plynuose laukuose iškeltas net 4,8 m aukščio kryžius, kuris visiems, vykstantiems pro šalį, primena Saranės apylinkėse vykusią istoriją ir tai, kad ji nėra pamiršta. Dar vienas svarbus ekspedicijos tikslas buvo atrasti Kazachstane tebegyvenančių lietuvių, nes būtent jie yra gyvieji istorijos liudytojai ir komandai pavyko sutikti politinių kalinių vaikų, anūkų ir proanūkių.

   Susitikimo pabaigoje A. Urbonas atsakė į gimnazistų klausimus ir baigdamas pasakė, kad palaikymas, kurio sulaukė ekspedicija, darkart įrodo, kad „Misija Sibiras“ yra reiškinys, kuris vienija visą šalį.

   Tokių susitikimų metu supranti, kad niekas nepamiršta ir niekas neužmirštas bei palaistai savo sielos gėlynus...